Kokosų aliejus. Gamyba ir kokybės nustatymas

Kokoso riešutas

Kokoso riešutas

Kokosų aliejus – ko gero daugiausiai liaupsių susilaukiantis kietasis aliejus šiuo metu. Atogražų kraštų gyventojai jau nuo seno naudoja šią gamtos dovaną odai ir plaukams puoselėti. Taip pat teigiama, kad kokosų aliejus prisideda prie svorio reguliavimo ir netgi sumažina tikimybę susirgti širdies ligomis. Panašu, kad ne tik kosmetikos lentynėlėje, bet ir virtuvėje, kiekviena moteris privalo turėti bent vieną buteliuką šio gamtos stebuklo.

Ar kokosų aliejus pelnytai tituluojamas aliejų karaliumi arba mažų mažiausiai princu, nusprendžiau padaryti nedidelį tyrimą. Šioje dalyje apžvelgsiu visus kokosų aliejaus išgavimo būdus ir kokią įtaką tai turi produkto kokybei. Perskaitę suprasite, kaip atskirti ir išsirinkti geros kokybės aliejų.

Kokosų aliejaus išgavimo būdai. Nuo ko priklauso kokoso aliejaus kokybė?

2013 metais daugiausiai kokosų aliejaus buvo pagaminta Filipinuose, Indonezijoje ir Indijoje.  Aliejus yra išgaunamas iš šviežiai nuskintų kokoso palmių riešutų. Žaliavai yra naudojama kopra – sudžiovinti kokoso riešutai arba tik kokosų baltas minkštimas bei kokosų pienas. Kokosų aliejaus kaina priklauso nuo to, kaip kokosai buvo džiovinami ir kaip apdorojami visuose aliejaus gamybos etapuose

Trumpai apie kopros gamybą

Verta keletą žodžių tarti apie tai, kaip pagaminama kopra – žaliava aliejui spausti. Yra keletas būdų kokosų branduoliams džiovinti  ir nuo kiekvieno jų priklauso, kaip bus užtikrinta aliejaus kokybė:

  • Saulėje. Tai pats pigiausias ir lengviausias metodas, reikalaujantis vos 5-8 dienų, jei pasitaiko saulėtas periodas. Kokoso riešutų branduoliai, perskeliami pusiau, nuplaunami, surikiuojami ant žemės arba sukaltų pakylų, balta dalimi į dangų  ir paliekami džiūti. Sunkumų iškyla prižiūrint, kad kokosas neapsitrauktų pelėsiu, ar nepatektų kitų nešvarumų. Stambiausi kopros gamintojai turi galimybę daugiau investuoti į šį procesą ir dažniausiai surikiuoja kokosų branduolius ant specialių platformų, sustatytų taip, kad riešutų neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai ir branduoliai neperdžiūtų. Po 8  valandų džiovinimo gryname ore, baltas kokosų minkštimas lengvai atskiriamas nuo rudos dalies ir  perkeliamas į specialias džiovyklas-krosnis.
  • Laužo karštyje ir dūmuose. Esant lietingesniam laikotarpiui, kopra išgaunama kokoso riešutų branduolius uždedant ant pakylų, kurios apdengtos stogeliais, saugančiais nuo lietaus ir iš apačios sukuriant laužą. Bėda ta, kad šį procesą labai sunku sukontroliuoti, kad išliktų reikalinga drėgmė ir kokosas neperkeptų bei  neprisigertų dūmų skonio. 
  • Džiovyklose-krosnyse. Moderniausias ir brangiausiai kainuojantis metodas, kurį gali sau leisti tik patys stambiausi kopros gamintojai. Tai geriausias būdas užtikrinti produkto aukštą kokybę. Į šias krosnis dažniausiai atkeliauja jau atskirtas baltas kokosų minkštimas, kuris toliau džiovinamas neaukštoje temperatūroje. Šios krosnys neretai kūrenamos kokosų lukštais ir žievėmis. Tokiu būdu pagaminta žaliava dažniausiai yra pati kokybiškiausia.

Rafinuotas ar nerafinuotas? Kaip atskirti?

Šiuo metu parduotuvėse atsiradusių kokoso aliejų gausa tik parodo kylančią produkto paklausą. Ypač vertinamas yra nerafinuotas, tyras, šalto spaudimo produktas. Todėl apie jį pakalbėsiu plačiau.

Skaitant lietuviškus aprašus, labai lengva susipainioti. Etiketėje žodis „tyras“ ne visada reiškia, jog aliejus bus tikrai pagamintas iš šviežių, nedžiovintų kokoso riešutų minkštimo. Tolesniuose skyreliuose supažindinsiu su rafinuoto ir nerafinuoto aliejaus gamybos ypatumais.

Tyro kokosų aliejaus (angl. VCO – virgin coconut oil) gamyba.

Kai pradėjau gilintis į tyro kokosų aliejaus gamybos ypatumus susidūriau su tokiais terminais, kaip „ Šalto spaudimo“, „Apdorotas šalčiu“, „Sausasis metodas“, Šlapiasis metodas“, „Kaitintas žemoje temperatūroje“  ir dar keletu, kurie visiškai mane supainiojo .

Apibendrinant, tyras kokosų aliejus yra išgaunamas iš šviežių kokosų minkštimo (sausuoju būdu) arba kokosų pieno (šlapiuoju būdu).

Sausasis metodas

Taikant sausąjį būdą, šviežiai surinktų kokosų minkštimas yra išdžiovinamas vienu iš aukščiau aprašytų būdu. Gauta žaliava vadinama kopra.  Ją spaudžiant aukšto slėgio mechaniniu arba žemo slėgio hidrauliniu presu gaunamas aliejus ir išspaudos, turtingos proteinais. Išspaudos dažniausiai atiduodamos žoliaėdžiams arba išmetamos, kadangi tolesniam apdorojimui yra nebetinkamos. Kad aliejus būtų tinkamas naudojimui ir galiotų ilgiau, išgarinamas vanduo ir susidaręs kondensatas.

Sausasis tyro kokosų aliejaus išgavimo metodas

Sausasis tyro kokosų aliejaus išgavimo metodas

Šlapiasis metodas

Šlapiasis metodas yra laikomas žymiai efektyvesniu ir, žinoma, brangesniu metodu. Tačiau šitaip galima išspausti daugiau aliejaus iš to paties žaliavų kiekio.  Išspaudus šviežų,susmulkintą kokosų minkštimą, gaunama vandens ir aliejaus emulsija – kokosų pienas bei išspaudos. Kitame etape yra keletas būdų kaip vandenį atskirti nuo aliejaus. Kuo mažiau karščio naudojama šiame etape, tuo kokybiškesniu ir turtingesniu vitaminais ir oksidantais laikomas gautas aliejus.

Šlapiasis kokosų aliejaus spaudimo metodas

Šlapiasis kokosų aliejaus spaudimo metodas

Taigi, etiketėje rastas užrašas „šalto spaudimo“ dar nereiškia, kad trečiajame etape nebuvo naudojamas karštis.  Užsienyje tokie aliejai būna žymimi raidelėmis ANH (angl. absolute no heat), reiškiančiomis, jog karštis nebuvo naudojamas nė viename etape.

Nėra būdų patikrinti ar aliejus tikrai buvo apdorotas nenaudojant karščio. Aš padariau sau išvadą, kad radus etiketėje užrašą „šalto spaudimo“ ir tai, jog aliejus tinkamas maistui, veikiausiai šiek tiek karščio jis bus gavęs trečiajame etape, higienos sumetimais.. Ten, kur aiškiai parašyta, jog tinkamas naudoti plaukų ir odos priežiūrai, greičiausiai tai bus tas tikrasis šaltojo spaudimo aliejus su 100% išsaugotais vitaminais ir antioksidantais.

Rafinuoto aliejaus (angl. RBD –refined, bleached, deodorized) gamyba.

Rafinuotas aliejus yra gaminamas iš kopros – džiovintų kokoso riešutų branduolių. Aliejus gaunamas koprą spaudžiant hidrauliniu presu. Norint pašalinti visus nešvarumus ir  pelėsį bei grybų sporas, galimai patekusias ant minkštimo kopros gamybos metu, išspaustas aliejus veikiamas karščiu bei tam tikrais chemikalais. Šiame etape jis paruduoja, tad yra papildomai balinamas ir panaikinamas kvapas. Nereikia ir sakyti, kad kartu su įvairiomis bakterijomis, grybų sporomis ir kitais nešvarumais pasinaikina ir gerosios biologinės savybės: beveik visi vitaminai ir antioksidantai. Toks aliejus tampa bekvapiu ir praktiškai beskoniu, tačiau visiškai higienišku ir tinkamu maisto pramonei.

Kaip išsirinkti kokybiškiausią aliejų

Man labai patiko Healing Naturally by bee straipsnis apie tai, kaip išsirinkti tą pačių pačiausią kokosų aliejų. Trumpai tariant, yra 4 dalykai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

  1. Išgavimo būdas.Rekomenduojama kiek įmanoma dažniau rinktis nerafinuotą, tyrą, tikrai šalto spaudimo aliejų. Pasikartosiu, jog jis naudingiausias, nes nė viename aliejaus išgavimo etape nenaudojamas karštis. Tokiu būdu yra 100% išsaugomos visos maistinės medžiagos, vitaminai ir antioksidantai. Gamybos procese panaudojus nors kiek karščio, aliejus netampa visai blogu, tačiau vitaminų ir antioksidantų kiekis jame yra mažesnis.
  2. Išvaizda. Aukštos kokybės aliejus būna kietas ir lydosi maždaug 24 laipsnių temperatūroje. Kol kietas, jis privalo būti sniego baltumo, kai skystas – jis skaidrus kaip vanduo. Tyras kokybiškas aliejus yra bespalvis. Bet kokia spalva indikuoja nepageidaujamas priemaišas ir nešvarumus.
  3. Kvapas ir skonis. Nerafinuotas, tyras aliejus, visada turės lengvą kokosų kvapą ir skonį. Jei skonio ir kvapo neturi, toks aliejus bus rafinuotas. Kartais aliejus turi ypač stiprų kvapą ir skonį. Tokiu atveju reikėtų įvertinti ar skonis primena šviežių kokosų skonį ir kvapą. Jei ne, vadinasi tai labiau priemaišų kvapas nei aliejaus ir toks aliejus yra ne pačios geriausios kokybės. Dauguma, net ir tyrų aliejų, būna apdorojami vienokia ar kitokia karščio forma. Dažnai dūmai, atsirandantys kaitinimo metu, užteršia aliejų, priduodami jam dūmų skonį ir kvapą. Jų kvapas būna panašus į kepintų kokosų, o skonis kaip dūmo. Kvapas neturi būti nustelbiantis maisto, kurį ruošiate, kvapo.
  4. Kaina. Dažniausiai gauni tai, už ką moki.  Patys pigiausi aliejai greičiausiai turės nepageidaujamų priemaišų arba per stipriai jausis jūsų patiekaluose.

Jei skaitote šias eilutes, vadinasi buvo įdomu ir kantriai peržiūrėjote visą straipsnį :) Jei radote naudingos informacijos, nesivaržydami pasidalinkite su savo draugais ir pažįstamais. 

BUS DAUGIAU…

Šaltiniai, kuriais naudojausi:

  1. Coconut oil – Wikipedia.
  2. Consumer education VCO processing methods
  3. Copra – Wikipedia

Laukiu komentaro! :)